Kadaise Visaginas buvo žinomas kaip jauniausias Lietuvos miestas, pastatytas su vienu konkrečiu tikslu: tapti namais specialistams, dirbusiems Ignalinos atominėje elektrinėje. Ši unikali istorija paliko miestą, kuris nepanašus į jokį kitą Baltijos šalyse. Vietoj chaotiško užstatymo čia galima pamatyti apgalvotą urbanistinį planą, kuriame susilieja šiuolaikinė architektūra ir atominės energetikos paveldas. Ilgą laiką šis miestas išliko paslėptu perlu, tačiau šiandien jis išgyvena precedento neturinčią transformaciją.
Skaityti daugiau: Atraskite Visaginą — netikėta Rytų Lietuvos perla
Pastaraisiais metais elektros energijos kaina tapo viena opiausių temų Lietuvos ekonomikai ir gyventojams. Nepaisant spartaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, kuris, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, 2024 metais turėtų pasiekti 84,85 mlrd. JAV dolerių, o 2025 metais – viršyti 89 mlrd. JAV dolerių , kainų nestabilumas energetikos rinkoje išlieka itin aktualus. Iš pirmo žvilgsnio, šalies sėkmė plėtojant atsinaujinančiąją energetiką (AE) gali sudaryti tvarios ir nepriklausomos rinkos įspūdį. Tačiau gilesnė analizė rodo, kad už aukštų „žaliųjų“ technologijų diegimo rodiklių slypi pamatinis struktūrinis trūkumas – lėtinis nuosavos generacijos deficitas, dėl kurio šalis tampa įkaite išorės rinkose. Būtent ši priklausomybė yra pagrindinė kainų šokų priežastis, kuri galiausiai užgula ir verslo, ir paprastų vartotojų pečius.
Skaityti daugiau: Nepriklausomybės kaina: Aštrias Lietuvos energetikos klausimas
Spartus gelinio nagų lako, kuris dar visai neseniai buvo profesionalių salonų prerogatyva, populiarumas lėmė masinių rinkinių atsiradimą, skirtų naudoti namuose. Ši tendencija, savo ruožtu, išprovokavo staigų pranešimų apie alergines reakcijas skaičiaus augimą, o tai patraukė Europos reguliavimo institucijų dėmesį. Reaguodama į besikeičiančią rinkos situaciją ir augančias vartotojų bei meistrų susirūpinimą dėl sveikatos, Europos Sąjunga priėmė keletą tikslinių norminių aktų. Šios priemonės skirtos reguliuoti tam tikrų cheminių medžiagų, esančių gelinio lako sudėtyje ir keliančių potencialią grėsmę, naudojimą. Taigi, tai, ką daugelis vadina „gelinio lako draudimu“, iš tikrųjų yra sudėtinga diferencijuotų apribojimų ir visiško draudimo sistema, pagrįsta moksliniais duomenimis ir skirta pakelti saugumo standartus pramonėje.
Pastaruoju metu informacinėje erdvėje pasirodė nuogąstavimų, kad tokių gigantų kaip „EPAM“ ir „Wargaming“ biurai Lietuvoje „tirpsta“, kartu su savimi nusinešdami milijonus eurų mokesčių. Tačiau nuodugni duomenų analizė piešia visiškai kitokį, daug optimistiškesnį vaizdą. Lietuvos IT sektorius ne tik nesitraukia, bet ir demonstruoja įspūdingą augimą, stiprindamas savo pozicijas kaip vienas dinamiškiausių ir inovatyviausių regione.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur konkurencija peržengia nacionalines sienas, įmonės sėkmė dažnai priklauso ne tik nuo jos pačios resursų, bet ir nuo gebėjimo bendradarbiauti. Verslo klasteriai yra efektyvus įrankis, leidžiantis vienoje srityje dirbančioms įmonėms sujungti jėgas bendriems tikslams pasiekti. Šis bendradarbiavimo modelis, atsiradęs Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius, įgavo naują pagreitį dėl Europos Sąjungos finansinės paramos.
Remiantis Lietuvos banko ataskaita, 2025 m. birželį Lietuvoje išduodamų paskolų palūkanų normos buvo vienos didžiausių tarp euro zonos šalių. Taip nutiko nepaisant bendro palūkanų normų mažėjimo tiek paskoloms, tiek indėliams.
LT 
EN 
RU 
